Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti dusulio ir/ar kosulio priepuoliais.

Bronchų uždegimas yra pagrindinė astmos atsiradimo priežastis. Uždegimas skatina mėšlungišką bronchų susitraukimą (spazmą). Oras nebegali laisvai praeiti bronchais - užeina dusulys. Be to, bronchų gleivinė pabrinksta, iš bronchų sienelių dažnai išsiskiria tąsios gleivės, taigi kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja.

Vaikams ir jaunuoliams sergant astma, svarbus vaidmuo tenka alergijai. Kita astmos atmaina, taip vadinama nealerginė astma, dažniausiai sutinkama vyresniems negu 50 metų amžiaus žmonėms. Bronchai yra padidintai jautrūs bet kurios astmos atveju.

Astma klasifikuojama atsižvelgiant į etiologinius veiksnius, ligos sunkumą, klinikinę fazę.

1. ALERGINĖ – simptomus lemia išoriniai imuninių (atopinis) ir neimuninių (neatopinis) mechanizmų veiksniai.
2. NEALERGINĖ – kai negalima nustatyti išorinės priežasties.
3. PROFESINĖ – tam tikrų profesijų žmonėms sukelia išoriniai veiksniai.
4. SUKELTA ASPIRINO – esant įgimtai arba įgytai sensibilizacijai aspirinui arba kitiems NVNU.
5. MIŠRIOJI.

Ligos eiga gali būti: 1. Lengva: a) laikinoji; b) nuolatinė (persistuojamoji).

Įvairaus sunkumo staiga ir ūmiai prasidedantis dusulio priepuolis; Apsunkintas kvėpavimas, pailgėjusi iškvėpimo fazė; Spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje ; Sutrikęs miegas; Sausas, įkyrus kosulys, pasireiškia priepuoliais, dažnas naktį; Skrepliavimas (negausus); Švokštimas, švilpimas krūtinėje, triukšmingas kvėpavimas; Nerimas; Būklės pablogėjimas naktimis, anksti ryte; Riboti diafragmos judesiai; Gera savijauta tarp priepuolių.

Alerginiai veiksniai

Nealerginiai veiksniai

Astmai būdingas dusulys, apsunkintas kvėpavimas, kosulys, sunkumo (veržimo) jutimas krūtinėje, švokštimas (švilpimas), rečiau skrepliavimas. Šios ligos sukelti negalavimai gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais, nepriklausyti nuo metų laikų arba būti visus metus. Astmos simptomai atsiranda staiga, jie dažniausiai trumpalaikiai (trunka tik kelias minutes ar valandas), tačiau gali kartotis keletą kartų per parą. Paprastai astmos priepuolį išprovokuoja alergenai arba nealerginiai dirgikliai (kvapai, šaltas oras, fizinis krūvis ir pan.). Dažnai dusulio ir/ar kosulio priepuoliai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą. Ligoniai tarp priepuolių dažniausiai jaučiasi gerai. Esant ligos paūmėjimui, simptomai sunkesni, tęsiasi kelias dienas ar savaites, pasireiškia progresuojantis dusulys. Ilgainiui deguonies trūkumas pažeidžia ir kitas organizmo sistemas: sutrinka miegas, atsiranda nerimas, kito priepuolio baimė ir pan. Astmos eiga labai nevienoda. Liga gali būti epizodinė ir nuolatinė. Epizodinė astma pasireiškia tam tikrais periodais, dažniausiai po trumpalaikio kontakto su alergenu. Jai būdinga lengva eiga ir ilgi pagerėjimo periodai. Esant nuolatinei astmai, bronchų uždegimas yra pastovus. Išgijimo požiūriu astmos prognozė yra abejotina. Tik vaikų astma dažniausiai vėliau (bręstant) kartais išnyksta. Todėl jos prognozė daug geresnė nei suaugusių.

• Pašalinkite iš gyvenamosios aplinkos naminius gyvūnėlius, kuriems esate alergiška bei kailinius užtiesalus, pagalvėles ir kt.;
• Pakeiskite pagalves, antklodes, čiužinius į nepūkinius (sintetinius);
• Kas savaitę keiskite patalynę, o skalbiant ją virinkite aukštoje temperatūroje, kad žūtų namų dulkių erkės;
• Namuose drėgmė turėtų būti <50% - namų dulkių erkės ir pelėsiai nesidaugina sausoje aplinkoje;
• Naudokite siurblius su filtrais, apsaugančiais nuo dulkių pakilimo į orą siurbimo metu;
• Augalų žydėjimo metu rytais tarp 5 ir 10val. uždarykite langus, neikite į lauką – šiomis valandomis ore daugiausiai žiedadulkių ir teršalų;
• Venkite kontakto su chemikalų garais ir, svarbiausiai, su tabako dūmais;
• Venkite tų maisto produktų, kurie praeityje jums buvo sukėlę alerginę reakciją.

1. PEF (maksimalus iškvėpimo tūrinio greičio pikas )- matavimas
   • Prieš paimdami vaistus, maksimaliai iškvėpkite į PEF matavimo aparatą ryte ir vakare. Pakartokite 2-3 kartus. Diagramoje pažymėkite kryžiuku didžiausią PEF rodiklio reikšmę.
   • Įkvėpkite 1-2 dozes bronchus plečiančių vaistų. Palaukite l5 minučių ir vėl matuokite PEF. Žymėkite rutuliuku.
   • Matuokite PEF kai blogai jaučiatės, pvz. atsibudę naktį.
2. Simptomai - žymėkite savo nusiskundimus. Atžymėkite tai, kas galėjo neigiamai veikti jūsų astmą, pvz. infekcija, rūkymas arba stresas.
3. Vaistai - kasdien žymėkite kiek kokių vaistų priėmėte (dozės).

• nustatykite rodyklę į nulinę padėtį
• patogiai paimkite matuoklį (pirštai neturi kliudyti judėti rodyklei)
• uždėkite kandiklį
• maksimaliai giliai įkvėpkite
• lūpomis glaudžiai apimkite kandiklį (liežuvis neturi uždaryti kandiklio angos)
• maksimaliai stipriai ir greitai iškvėpkite visą orą iš plaučių (iškvepiant nesilenkite į priekį)
• raskite skaičių, ties kuriuo sustojo žymeklis
• nustatę rodyklę į nulinę padėtį, pakartokite procedūrą dar du kartus
• įrašykite geriausią iš trijų rodiklių į astmos dienyną

PEF sumažėjimas: PEF išmatuotas 100%%
                              PEF reikiamas

Žalioji zona – (viskas gerai) – astma gerai kontroliuojama. PEF 80–100% normatyvo arba geriausio individualaus rodiklio, paros svyravimai <20%. Ligos simptomų nėra arba jie minimalūs.

Geltonoji zona – (dėmesio!) – yra ligos paūmėjimas arba liga gydoma neteisingai (nepakankamai). PEF 50–80% normatyvo arba geriausio individualaus rodiklio, paros svyravimai 20–30 %. Yra ligos simptomų. Turi būti taikomas papildomas gydymas pagal gydytojo rekomendacijas.

Raudonoji zona – (pavojus!) – būtinos neatidėliotinos pagalbos priemonės. PEF <50% normatyvo ar geriausio individualaus rodiklio. Net ramybėje yra dusulys. Tokiu atveju būtina nedelsiant inhaliuoti trumpalaikio veikimo ß2 agonisto ir kreiptis į gydytoją (greitąją medicinos pagalbą ar ligoninę).

1. Inhaliacijos per inhaliatorius
   
   1. Nuimkite kandiklio gaubtelį;
   2. Pakratykite inhaliatorių;
   3. Laikykite inhaliatorių, kaip parodyta;
   4. Iškvėpkite orą;
   5. Apžiokite inhaliatoriaus kandiklį, suspauskite lūpas ir įkvėpdami paspauskite inhaliatorių;
   6. Jei galite, 10 sekundžių sulaikykite kvėpavimą ir tuomet lėtai iškvėpkite pro nosį;
   7. Sulaikę kvėpavimą, ištraukite inhaliatorių iš burnos, dar pabūkite, kiek galite, sulaikę kvėpavimą ir po to lėtai iškvėpkite;
   8. Kitą inhaliaciją (antrą dozę) kartokite po 1 min. poilsio.
2. Dozuotas miltelinis inhaliatorius
   
   1. ATIDARYMAS Norint atidaryti Diskus inhaliatorių, laikykite gaubtą viena ranka, o kitos rankos nykštį uždėkite ant rankenėlės. Stumkite nykštį nuo savęs tol, kol sukasi korpusas.
   2. PERSTŪMIMAS Laikykite Diskus taip, kad kandiklis būtų nukreiptas į Jus. Stumkite svirtelę nuo savęs tol, kol išgirsite spragtelėjimą - dabar Diskus yra paruoštas naudojimui.
      Dėmesio! Kiekvieną kartą perstūmus svirtelę, nauja dozė paruošiama inhaliacijai. Tai parodo dozių indikatorius. Nežaiskite svirtele, nes Jūs prarasite vaisto dozes.
   3. INHALIACIJA
      Prieš inhaliuodami, atidžiai perskaitykite šią pastraipą
      • Laikykite diskus šalia burnos
      • Iškvėpkite orą tiek, kiek galite
      Atminkite – niekada nepūskite į Diskus.
      • Apžiokite kandiklį lūpomis, giliai ir stipriai įkvėpkite per burną iš Diskus inhaliatoriaus, bet ne pro nosį
      • Išimkite Diskus iš burnos
      • Sulaikykite kvėpavimą apie 10 sekundžių, arba tiek ilgai, kiek jums patogu
      • Lėtai iškvėpkite
   4. UŽDARYMAS
      Norint uždaryti Diskus, uždėkite nykštį ant rankenėlės ir pasukite korpusą link savęs tol, kol jis sukasi. Diskui užsidarius pasigirsta spragtelėjimas. Svirtelė pati grįžta į pradinę padėtį. Dabar Diskus yra paruoštas sekančiam vartojimui. Jei reikia inhaliuoti 2 dozes, Jūs turite uždaryti Diskus ir pakartoti viską iš naujo nuo 1 iki 4 punkto.
      Po inhaliacijos išskalaukite burną vandeniu.
3. Inhaliacijos Turbuhaleriu
   
   1. Atsukite dangtelį
   2. Iškvėpkite orą į aplinką
   3. Įstatykite dangtelį tarp dantų, sučiaupkite lūpas, po to giliai ir stipriai įkvėpkite
   4. Ištraukite turbuhalerį iš burnos ir iškvėpkite
   5. Užsukite dangtelį
      Išskalaukite burną vandeniu.

• Vaistus vartojote taip, kaip paskyrė gydytojas, suprantate jų paskirtį ir mokate taisyklingai juos naudoti;
• Žinote, kaip elgtis pasikeitus simptomams, naudojatės pikmetru;
• Suprantate astmos mechanizmus;
• Neignoruojate astmos simptomų;
• Žinote ir vengiate astmą sunkinančių veiksnių;
• Pasitikite savo gydytoju, reguliariai pas jį lankotės;
• Žinote, ko galima tikėtis iš gydymo ir neprarandate vilties jaustis gerai.

• Virusinės ir bakterinės infekcijos;
• Ūminis, stiprus kontaktas su alergiškai veikiančiomis medžiagomis;
• Dulkių, dujų ir garų sukeltas dirginimas;
• Konfliktinės ir emocinės situacijos;
• Vaistų (beta blokatorių, antibiotikų, vitaminų) vartojimas.

vis daugiau reikia bronchus plečiančių vaistų atsibundate naktį, užėjus dusuliui blogiau toleruojate fizinį krūvį mažėja PEF-rodiklis