• Jūs esate čia:
  • Pradžia
  •  > 
  • Naujienos
  •  > 
  • Gegužės antroji – pasaulinė astmos diena

Gegužės antroji – pasaulinė astmos diena

Naujiena

Gegužės pirmąjį antradienį yra švenčiama pasaulinė astmos diena. Šių metų astmos dienai skirtas Pasaulinės astmos iniciatyvos (GINA,
angl. Global Initiative for Atshma) šūkis skamba taip: „Niekada ne per anksti, niekada ne per vėlu. Visada tinkamas metas atkreipti dėmesį į kvėpavimo takų ligas“. Tad pasaulinės astmos dienos išvakarėse (balandžio 30 d.) Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija (LPAD)
kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinika surengė Astmos dienos minėjimą Kaune.

Pasaulinė astmos diena pradėta minėti prieš 20 metų – pirmą kartą 1998 m. Kaune Astmos dienos minėjimas tapo gražia tradicija: jau keletą metų iš eilės miesto centre rengiama socialinė akcija „Kvėpuok lengvai“, kurios metu dalijami nuotaikingi įvairiaspalviai balionai, bendraujama su miesto gyventojais ir jo svečiais astmos tema. Džiugu, kad šiais metais akcijoje dalyvavo gausus jaunųjų gydytojų pulmonologų ir būsimųjų pulmonologų būrys, kurie noriai pasakojo apie šią ligą, bendravo su praeiviais ir atsakinėjo į jų klausimus, stengdamiesi praplėsti žinias apie astmą. Pacientai buvo raginami atpažinti astmos simptomus, susidraugauti su astma ir adekvačiai gydytis, nes ji dažnam – visam gyvenimui. Tuo tikslu taip pat buvo dalijami balionai, tušinukai ir lankstinukai su
informacija apie astmą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu astma serga apie 235 milijonai gyventojų, o sergamumas šia liga didėja tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Lietuvoje astma serga apie keturi procentai gyventojų. Ji dažnam pasireiškia dusulio ir (arba) kosulio priepuoliais, ypač naktį ir paryčiais, praeinančiais savaime arba gydant. Alergija įkvepiamiesiems alergenams – vienas dažniausių veiksnių, išprovokuojančių astmą. Astma yra dažniausia negalėjimo atvykti į darbą ar mokyklą priežastis. Tai nepagydoma liga, tačiau ją gydant galima suvaldyti ligos simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą. Reikia paminėti, kad pasaulyje nemažai žinomų sportininkų serga astma ir tai nesutrukdė pasiekti puikių rezultatų. Sergant astma būtina vengti simptomus sukeliančių veiksnių: cigarečių dūmų, alergenų, dulkių ir t. t. Astmos gydymo pagrindas – uždegimo kvėpavimo takuose slopinimas. Įkvepiamieji gliukokortikoidai, skirti šiam uždegimui mažinti, dažniausiai turi būti vartojami kasdien, o dažnai vartoti pirmosios pagalbos vaisto – salbutamolio – nederėtų. Įrodyta, jog dažnas salbutamolio vartojimas negydo, o atvirkščiai, yra susijęs su padidėjusia mirties rizika. Be to, didelis salbutamolio poreikis reiškia, jog astmos gydymas turi būti peržiūrėtas ir pakoreguotas šeimos gydytojo arba specialisto. Jei astma išlieka nekontroliuojama, nepaisant intensyvaus adekvataus astmos ir gretutinių ligų gydymo, įtariama sunki astma. Ji diagnozuojama iki 5 proc. visų astma sergančių asmenų. Svarbu paminėti, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje neseniai įkurtas Sunkios astmos centras, kuriam vadovauja gydytoja pulmonologė doc. Kristina Biekšienė. Centro veikloje taip pat aktyviai dalyvauja pulmonologai prof. Kęstutis Malakauskas, dr. Deimantė Hoppenot, gyd. Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė, alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė, vaikų pulmonologė doc. Valdonė Misevičienė.

PARTNERIAI
  • European Respiratory Society
   
RĖMĖJAI
  • GlaxoSmithKline
  • Roche
  • Boehringer Ingelheim
   

Visos teisės saugomos © 2018

Sprendimas: